Visa, prie ko prisiliečia bičių motinėlė – ypatinga: jos maistas, jos darbai, jos gyvenimo būdas ir net jos charakteris. Be to, kiekviena bičių motinėlė – savita. Ne veltui anglų kalboje ji vadinama „bite karaliene“. Ir nors ji, palyginus su spiečiumi, tokia maža, tačiau jai pavaldi visa bičių šeima. Taigi, išdidžiai Jums pristatome: Jos Karališkoji Didenybė – bičių motinėlė.
Gimimas
Pažvelkime į bičių avilį. Ten, korio akutėse, ką tik padėti saugiai guli bičių kiaušinėliai. Netrukus jie virs išbadėjusiomis bičių lervutėmis, kurias akylai prižiūrės bitės – auklės. Nors mums šios „mažylės“ neatrodo meiliai, tačiau bičių šeimai lervutės – patys mieliausi sutvėrimai, kuriems pačioje pradžioje duodamas karališkas maistas – bičių pienelis. Nežinia kokiu būdu, tačiau būtent bitės darbininkės iš nesuskaičiuojamos galybės įprastų kiaušinėlių išsirenka keletą ypatingų, kuriuos apgyvendina ne įprastose korio akutėse, o gerokai didesnėse celėse – apartamentuose, ir kurie, laikui bėgant, tampa bičių motinėlėmis. Bitės lervutes bičių pieneliu maitina 3 dienas, o karalienės lerva juo minta beveik perpus ilgiau – 5 paras. Išrinktoji, kitaip nei įprastos lervutės ir bitės, matinasi bičių pieneliu visą savo gyvenimą. Būtent dėl bičių pienelio iš paprastų lervučių išauga bičių motinėlės, kurios turi aktyvią reprodukcinę sistemą, didesnį kūną ir visas įmanomas privilegijas avilyje.
Gyvenimas
Vos išsivadavusi iš kokono Jos Didenybė Motinėlė pradeda savo nepaprastą gyvenimo kelionę, kurios vienas pirmųjų darbų – susiporuoti. Apžiūrėjusi savo valdas, pabendravusi ir pažiūrėjusi bičių darbininkių „pilvelių šokio“, po 7-10 parų nuo išsiritimo motinėlė paliek avilį su vieninteliu tikslu – susiporuoti. Kadangi šio „pasiskraidymo“ jai turės pakakti visam savo likusias gyvenimui, jaunoji bičių motinėlė susiporuoja su 20 – 30 tranų ir po 12 dienų pradeda dėti kiaušinėlius bei auginti naująją kartą.
Dar viena itin svarbi bičių motinėlės pareiga – skleisti gerą energiją po visą avilį. Juk niekas nenori susidurti su „ne ta koja“ iš avilio išskridusiomis bitėmis. Nemanykite, kad avilio valdove būti lengva – nors tave nuolat šukuoja ir maitina, rodo reikiamą pagarbą, tačiau gali ir bet kada išduoti. Motinėlei nevalia atsipalaiduoti – sumažejus produktyvumui bitės darbininkės savavališkai gali užauginti naują karalienę. O tada „good bye my love, good bye“. Arba mūšis iki mirties. Išties karališkas gyvenimas.
Atsisveikinimas
Nestokojant maisto ir esan gausiam medunešiui bitės rodo polinkį spiesti – senoji karalienė, užuot kovusis su naująja, palieka avilį su dalimi spiečiaus. Visgi, ši savybė priklauso ne tik nuo derliaus kiekio, bet ir nuo bičių rūšies.
Nors visą savo gyvenimą bičių motinėlės praleidžia apsuptos galybės savo palikuonių, kai ateina laikas atsisveikinti jos ne retai lieka vienos. Dalis žūva mūšyje dėl avilio, kita dalis miršta avilyje ar jį palieka. Jokių karališkų šermenų, dūzgesių ar laidotuvių – tik rūpestis naująja namų ponia.
Bakfasto bičių motinėlės gimsta su sava misija – užauginti didžiulę bičių šeimą, kuri ne tik neš medų, tačiau apdulkins pasėlius ir prikvies į sodą derlių. Tokia didžiulė mūsų planeta ir tiek visko daug priklauso nuo vos poros centimetrų dydžio vabalėlio – Jos mažos Didenybės – bičių motinėlės.
