Sutikęs brolį lietuvį kažkur atokiuose Vokietijos kalnuose, greičiausiai, pagalvotum, kad sutikai alpinistą, botaniką ar šiaip kokį patrakusį nuotykių ieškotoją. Tačiau retas kuris susiprastų, jog specialiai paruoštu autobusu į Vokietiją atsibeldė bitininkas iš Lietuvos. Ir ne vienas, o su visa svita – mažais bičių nameliais pilnais jaunų, vos kelių dienų amžiaus motinėlių ir jų palydovių. Kaip pats bitininkas Vilius juokauja, jie atvyko į vestuves – bičių motinėlių poravimosi punktą 700 m virš jūros lygio.

Atstumas – ne kliūtis

Kiek daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų iki tikslo ir tiek pat atgal. Ir taip net du kartus. Pripažinkime, reikia būti lengvai išprotėjusiu, kad sukartum tokį kelią ir dar su dūzgiančiomis pakeleivėmis. Visgi, kelionė visai nesunki, sako broliai bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai, jei tinkamai pasiruoši ir turi tikslą. Bičių patogumui kelioniniame autobuse buvo įrengta speciali šaldymo įranga – kondicionierius bitėms, kuris užtikrino saugią, patogią ir kuo mažiau streso keliančią kelionę. O rezultatas, kuriuo patyliukais džiaugiasi bitininkai, atpirko visus vargus ir net lūkesčius.

Idealios bitės paieškos

Vokietijon jaunuosius bitininkus atginė ne kas kitas, o meilė savo darbui, idelios bitės paieškos  ir siekis būti geriausiais, pažangiausiais, šiuolaikiniais ir mokslu besiremiančiais bitininkais – selekcininkais. Šiuo metu jie vieni iš nedaugelio lietuvių, kurie ne tik augina, tačiau ir parduoda pačių išaugintas grynaveisles Bakfasto bičių motinėles. Kadangi bičių motinėlės gimsta turėdamos po pusę tėvo ir pusę motinos chromosomų rinkinio, turimas Bakfasto motinėles buvo būtina suporuoti su būtent Bakfasto veislės tranais, o tai Lietuvoje nelabai įmanoma – nėra nei kalnų, nei salų. Vokietijos apvaisinimo punkte kalnuose, 700 metrų virš jūros lygio, veisiamos tik Bakfasto bitės, o aplink 20-ties kilometrų spinduliu negyvena jokios kitos medaus nešėjos. Tai užtikrina rūšies išgryninimą ir atitikimą visoms jai būdingoms charakteristikoms. Tik tokias bičių motinėles galima naudoti selekcijai ir bitės su visosmis geriausiomis savybėmis paieškai bei genų įtvirtinimui.

Bakfasto bitės – bitinikų svajonių bitės

Nė į vieną kitą bičių rūšį broliai nė nesvajojo įdėti tiek darbo, kaip į Bakfasto bites. Sako, jos tobulos: švarios, ramios, draugiškos, o kai glostai – beveik murkia, kaip kačiukai. Be ramaus būdos jos – puikios medaus nešėjos ir stiprių šeimų kūrėjos, nelinkusios spiesti ar kitų išdaigų krėsti. Sėkmingai punkte apsivaisinusias motinėles bitininkai bonituos (stebės) ir selekcionuos – tik pačios geriausios motinėlės bus paskirtos kitų Bakfasto rūšies motinėlių auginimui, kurios ir vėl keliaus medaus mėnesio į Vokietiją. Motinėles bitininkai naudoja „Brolių medaus“ bityne bei parduoda kitiems bitininkams, mylintiems šią veislę ir puoselėjantiems ją, ar pradedantiesiems, kuriems itin svarbu geras ir sukalbamas jų būdas.

Jei visas šis „vargas“ ir lengvas pamišimas Jums atrodo keistokas – nieko tokio, Vokietijoje sutikti bitininkai taip pat stebėjosi kokiu būdu jų poravimosi punkte atsidūrė Lietuviai. Ir stebėjosi, ir gėrėjosi, ir prašė nusifotografuoti. Matyt, retas įvykis, na, panašiai, kaip ir Lietuvos pamiškėse sutikti grizlį.

 

Užsisakykite